Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija tai moksliškai pagrįstas ir tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama gydomųjų tikslų. Žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, todėl kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Puiku yra tai, kad žmogaus mąstymas gali keistis bet kuriame amžiuje, o išmokus lanksčiau mąstyti galima gyventi laimingiau ir produktyviau. Vienas iš svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų ir yra keisti žmogaus mąstymą taip, kad jis labiau atitiktų realybę.

Kognityvinė elgesio terapija labai efektyvi tuomet, kai žmogų vargina depresija, nerimo sutrikimai, panikos atakos ar priepuoliai, socialinė fobija, generalizuotas nerimas, įkyrios mintys ir/ar ritualai. Be to, kognityvinė elgesio terapija gali padėti visiems norintiems pagerinti savo psichologinę savijautą, padidinti atsparumą stresui, išmokti sėkmingiau spręsti problemas ir laimingiau gyventi.

Išsilavinimas

Psichologijos bakalauro kvalifikacijos laipsnis Vytauto Didžiojo Universitete
2002—2006

Psichologijos magistro kvalifikacijos laipsnis, specializacija — sveikatos psichologija
2006—2008

„Įsisąmonimu pagrįsta kognityvinė terapija ir įsisąmonimu pagrįstas streso valdymas“
2012 11 17—18

„Kompleksinis nerimo sutrikimų ir depresijos gydymas naudojant kognityvinę elgesio psichoterapiją“
2013 02 28—06 16

Psichoterapeuto kvalifikacija LSMU Biomedicinos fakultete
2013 10—2016

Patirtis

Psichologė — mokinių, tėvų, pedagogų konsultavimas pagrindinėje mokykloje
2006 03—2012 11

Psichologė — mokinių, tėvų, pedagogų konsultavimas gimnazijoje
2012 11—2014 06

Psichoterapeutė, psichologė — medicinos centre Neuromeda
2013—2017 03

Psichoterapeutė, psichologė — psichiatrijos dienos stacionare
2016—dabar

Psichoterapeutė, medicinos psichologė — konsultavimas, diagnostika psichikos sveikatos centre
2008 12—dabar

Straipsniai

Kas yra kognityvinė elgesio terapija?

Kognityvinė (pažinimo) ir elgesio terapija yra bene naujausia šiuolaikinės psichoterapijos rūšis, efektyviai gydanti daugumą dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio struikimų nenaudojant vaistų arba ją taikant kartu su medikamentiniu gydymu. Kognityvinė elgesio terapija (KET) buvo sukurta prieš keletą dešimtmečių moksliškai ištyrus kaip funkcionuoja žmogaus smegenys ir kokie mąstymo, emocijų ir elgesio mechanizmai bei jų sąveikos dalyvauja vystantis įvairiems nervų ir psichikos sutrikimams bei asmenybinėms ir kitoms psichologinėms problemoms.

Kodėl kognityvinė ir elgesio terapija man gali padėti?

Kognityvinė ir elgesio terapija yra vienas iš efektyviausių daugelio nervų ir psichikos sutrikimų gydymo bei psichologinių problemų sprendimo būdų. Taip drąsiai galima teigti todėl, kad:

1) Šis metodas, priešingai negu daugelis kitų psichoterapijos rūšių yra visiškai pagrįstas moksliniais įrodymais ir patvirtintas kelių dešimtmečių praktika. Daugelyje išsivysčiusių šalių KET yra bene vienintelė psichoterapijos rūšis, kurios sąnaudas dengia ligonių kasos, kadangi tik šios terapijos veiksmingumas dažnai yra neginčijamas;

2) KET yra gana universali gydymo metodika ir padeda daugelio psichologinių sutrikimų bei problemų atvejais. Per kelis KET vystymosi dešimtmečius yra atlikta šimtai mokslinių tyrimų, įrodančių KET efektyvumą gydant įvairius nerimo, nuotaikos sutrikimus, suaugusiųjų ir vaikų elgesio sutrikimus, tarpasmeninių santykių problemas, priklausomybes, asmenybines problemas, psichosomatinius ir kitus, tame tarpe net sunkius sutrikimus;

3) KET yra palyginus trumpa ir pasižymi geru sąnaudų/efektyvumo santykiu;

4) KET efektyvumas yra prilyginamas veiksmingiausių vaistų efektyvumui, tačiau KET papildomai dar turi didelę išliekamąją vertę, nes ji klientą išmoko būti sau terapeutu ir tvarkytis su savo sveikatos ar psichologinėmis problemomis pačiam arba pasitelkus išorinius resursus;

5) Darbas naudojant KET metodiką yra labai praktiškas ir terapinio proceso metu yra daug kartų įsitikinama, kad naudojamos priemonės tikrai veikia realiose kliento gyvenimo situacijose.

Kokie metodai naudojami taikant kognityvinę ir elgesio terapiją?

Taikant KET atliekama daug tarp savęs susijusių terapinių (gydomųjų) procedūrų, kurių kompleksas ir užtikrina tokį gerą galutinį rezultatą. Dažniausiai atliekamos šios terapinės intervencijos:

1) Mokymas (edukacija). Klientas gauna visą reikalingą informaciją apie savo sutrikimą, jo vystymosi mechanizmus, gydymo būdus, savipagalbos priemones, būdus užkirsti kelią ligos atkryčiui ar atsinaujinimui, galimybes pasitelkti išorinius resursus tvarkantis su savo problema.

2) Minčių perdirbimas. Klientas išmokomas atpažinti ir keisti sutrikimą skatinančias mintis ir klaidingus įsitikinimus į kitus, jau padedančius susitvarkyti su savo problema. Praktinis mokymas tikslingai kontroliuoti ir keisti disfunkcines mintis į adaptyvias ir veiksmingas vykdomas tol, kol tai klientui tampa įprastu, automatiniu procesu.

3) Darbas su mąstymo klaidomis. Labai dažnai tam tikrus simptomus skatina arba palaiko žmogaus klaidingi mąstymo stereotipai ir realybės interpretacijos, atsiradę dėl negatyvių ankstesniųjų gyvenimo patirčių. Todėl, klientai taikant KET mokomi gauti naujų, pagerinančių jų funkcionavimą patirčių ir tokiu būdu susiformuoti įgūdžius, leidžiančius pašalinti sutrikimus ir problemas, dėl kurių klientas kreipėsi pagalbos.

4) Elgesio modifikavimo strategijos. Labai daug psichologinių problemų sukelia arba palaiko disfunkcinis mūsų elgesys, nors jis tuo metu klientui atrodo vienintelis galimas. Pavyzdžiui, jeigu esant nerimui ar baimei visai vengiama simptomus stiprinančių vietų, sutrikimas tik stiprėja. Arba, jeigu esant depresijai, žmogus labai sumažina savo aktyvumą, problemos tik gilėja. Todėl, laipsniškas, bendradarbiaujant su klientu tikslingas elgesio keitimas, suteikia naujų, sėkmingų patirčių ir užtikrina sveikimą.

5) Problemų sprendimo metodikų mokymas. Nors gali pasirodyti keista, tačiau daugelio problemų sprendimo metodai, nors pačios problemos gali būti labai skirtingos, yra panašūs. Taikant KET, klientai išmokomi moksliškai pagrįstų problemų sprendimo metodikų etapais, labai padedančių jiems realiame gyvenime susidūrus su iššūkiais. Pavyzdžiui, daugelį problemų, kad ir kokios jos bebūtų galima išspręsti laikantis šios sprendimo sekos: a) kuo tikslenis problemos identifikavimas ir suvokimas, tame tarpe jos atsiradimo ir vystymosi priežasčių supratimas, b) proto „šturmas“, įsivardinant visus galimus problemos sprendimo variantus prisimenant, kad jų visada yra daugiau negu mums atrodo iš pirmo žvilgsnio, c) „už“ ir „prieš“ kiekvienam galimam sprendimui ieškojimas, d) geriausio sprendimo būdo pasirinkimas ir jo įgyvendinimo suplanavimas etapais, atsižvelgiant į galimai atsirandančius trukdžius ir būdus kaip su jais susitvarkyti, e) progreso stebėjimas ir taktikos keitimas esant reikalui.

6) Fizinių ir psichologinių metodikų įtampai ir nerimui sumažinti praktinis (iš)mokymas. Klientai KET metu išmokomi keleto metodikų, leidžiančių tvarkytis su stresu, nerimu ar įtampa netrikdant kasdienės veiklos.

7) Tarpasmeninių problemų sprendimų mokymas.

8) Specialios metodikos tvarkantis su specifiniais fiziniais ar psichologiniais simptomais. Klientai išmokomi sukontroliuoti ir pašalinti savo simptomus, kad ir kuriose srityse jie pasireikštų. Pavyzdžiui, gali būti išmokoma pašalinti tokius fizinius simptomus kaip galvos svaigimas, oro trūkumo jausmas, drebulys, stiprus širdies plakimas, psichologinius simptomus, kaip stiprus nerimas, pasimetimas, liūdna nuotaika, pyktis, nekontroliuojamo elgesio pasireiškimai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, pasitikėjimo savimi trūkumas ir t.t.

9) Namų darbai arba praktikavimasis namuose. Priešingai negu daugelyje kitų psichoterapijos metodikų, kognityvinėje ir elgesio terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kad klientas terapijos metu gautas žinias ir įgūdžius praktiškai bandytų taikyti namuose, už terapijos ribų, realiame gyvenime, taip vis daugiau ir dažniau adaptyviai ir gerai funkcionuodamas be psichoterapeuto pagalbos.