Kokie metodai naudojami taikant kognityvinę ir elgesio terapiją?

Taikant KET atliekama daug tarp savęs susijusių terapinių (gydomųjų) procedūrų, kurių kompleksas ir užtikrina tokį gerą galutinį rezultatą. Dažniausiai atliekamos šios terapinės intervencijos:

1) Mokymas (edukacija). Klientas gauna visą reikalingą informaciją apie savo sutrikimą, jo vystymosi mechanizmus, gydymo būdus, savipagalbos priemones, būdus užkirsti kelią ligos atkryčiui ar atsinaujinimui, galimybes pasitelkti išorinius resursus tvarkantis su savo problema.

2) Minčių perdirbimas. Klientas išmokomas atpažinti ir keisti sutrikimą skatinančias mintis ir klaidingus įsitikinimus į kitus, jau padedančius susitvarkyti su savo problema. Praktinis mokymas tikslingai kontroliuoti ir keisti disfunkcines mintis į adaptyvias ir veiksmingas vykdomas tol, kol tai klientui tampa įprastu, automatiniu procesu.

3) Darbas su mąstymo klaidomis. Labai dažnai tam tikrus simptomus skatina arba palaiko žmogaus klaidingi mąstymo stereotipai ir realybės interpretacijos, atsiradę dėl negatyvių ankstesniųjų gyvenimo patirčių. Todėl, klientai taikant KET mokomi gauti naujų, pagerinančių jų funkcionavimą patirčių ir tokiu būdu susiformuoti įgūdžius, leidžiančius pašalinti sutrikimus ir problemas, dėl kurių klientas kreipėsi pagalbos.

4) Elgesio modifikavimo strategijos. Labai daug psichologinių problemų sukelia arba palaiko disfunkcinis mūsų elgesys, nors jis tuo metu klientui atrodo vienintelis galimas. Pavyzdžiui, jeigu esant nerimui ar baimei visai vengiama simptomus stiprinančių vietų, sutrikimas tik  stiprėja. Arba, jeigu,  esant depresijai, žmogus labai sumažina savo aktyvumą, problemos tik gilėja. Todėl, laipsniškas, bendradarbiaujant su klientu tikslingas elgesio keitimas, suteikia naujų, sėkmingų patirčių ir užtikrina sveikimą.

5) Problemų sprendimo metodikų mokymas. Nors gali pasirodyti keista, tačiau daugelio problemų sprendimo metodai, nors pačios problemos gali  būti labai skirtingos,  yra panašūs. Taikant KET, klientai išmokomi moksliškai pagrįstų problemų sprendimo metodikų etapais, labai padedančių jiems realiame gyvenime susidūrus su iššūkiais. Pavyzdžiui, daugelį problemų, kad ir kokios jos bebūtų galima išspręsti laikantis šios sprendimo sekos: a) kuo tikslesnis problemos identifikavimas ir suvokimas, tame tarpe jos atsiradimo ir vystymosi priežasčių supratimas, b) proto „šturmas“, įsivardinant visus galimus problemos sprendimo variantus prisimenant, kad jų visada yra daugiau negu mums atrodo iš pirmo žvilgsnio, c) „už“ ir „prieš“ kiekvienam galimam sprendimui ieškojimas, d) geriausio sprendimo būdo pasirinkimas ir jo įgyvendinimo suplanavimas etapais, atsižvelgiant į galimai atsirandančius trukdžius ir būdus kaip su jais susitvarkyti, e) progreso stebėjimas ir taktikos keitimas esant reikalui.

6) Fizinių ir psichologinių metodikų įtampai ir nerimui sumažinti praktinis (iš)mokymas. Klientai KET metu išmokomi keleto metodikų, leidžiančių tvarkytis su stresu, nerimu ar įtampa netrikdant kasdienės veiklos.

7) Tarpasmeninių problemų sprendimų mokymas.

8) Specialios metodikos tvarkantis su specifiniais fiziniais ar psichologiniais simptomais. Klientai išmokomi sukontroliuoti ir pašalinti savo simptomus, kad ir kuriose srityse jie pasireikštų. Pavyzdžiui, gali būti išmokoma pašalinti tokius fizinius simptomus kaip galvos svaigimas, oro trūkumo jausmas, drebulys, stiprus širdies plakimas, psichologinius simptomus, kaip stiprus nerimas, pasimetimas, liūdna nuotaika, pyktis, nekontroliuojamo elgesio pasireiškimai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, pasitikėjimo savimi trūkumas ir t.t.

9) Namų darbai arba praktikavimasis namuose. Priešingai negu daugelyje kitų psichoterapijos metodikų, kognityvinėje ir elgesio terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kad klientas terapijos metu gautas žinias ir įgūdžius praktiškai bandytų taikyti namuose, už terapijos ribų, realiame gyvenime, taip vis daugiau ir dažniau adaptyviai ir gerai funkcionuodamas be psichoterapeuto pagalbos.